Lietuvos energetika 2050 m.: saugus ir patikimas tiekimas, žalioji energija ir inovacijos
Energetikos ministerija visuomenei ir rinkos dalyviams pristatė atnaujintą ilgalaikės Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektą, kuriame numatoma, kaip šis sektorius vystytis iki 2030 metų, ir pristatomos plėtros iki 2050 m. kryptys. Jei viskas klostysis, kaip numatyta, projektas svarstyti Vyriausybei bus pateiktas rugpjūčio pabaigoje, o rudens sesijos pradžioje jau gali pasiekti Seimą. Apie tai, kas jau pasiekta ir ko sieksime, kalbamės su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu.
NATO: matoma ir nematoma(32)
Kai paklausia, kas yra NATO, apie ką pagalvojam? Apie tankus? Iš Zoknių kylančius naikintuvus? Afganistaną? Du procentus gynybai? Šauktinius? Rusiją ir jos elgesį – Padniestrėje, Gruzijoje ir dar daug kur, bet ypač – Ukrainoje. Apie šalmuotus „geriečius“ ir „gerietes“ su sąjungininkų uniformomis. Sykiais pašnairuojam į dideles sąjungininkų sunkiosios ginkluotės kolonas, traukiančias į jau įprastu dalyku tapusias pratybas. Jei pavyksta – užsiropščiam ant Klaipėdon atplaukusio karo laivo denio per atvirų durų dieną.
Gydymo kokybė nenukentės(12)
3 klausimai apie naują kompensuojamųjų vaistų sąrašą sveikatos apsaugos viceministrei Kristinai Garuolienei
ESBO nemato Astravo grėsmės(12)
Liepos 5 dieną Minske vykusioje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinėje Asamblėjoje teikta Lietuvos parlamentarų rezoliucija, kritikuojanti Baltarusijos Astravo atominės elektrinės statybą, buvo atmesta nepradėjus jos nagrinėti.
Lietuvių sukurtas žalias pastatas pristatytas Ženevoje
Pasauliniame Botanikos sodų kongrese, kuriame maždaug 500 mokslininkų ir botanikos sodų atstovų iš keliasdešimties šalių pristatė naujas unikalias rekreacines ir edukacines erdves bei kitus projektus, skirtus natūraliai florai išsaugoti ir visuomenei su nykstančiomis augalų rūšimis supažindinti, bei diskutavo, kaip priartinti žmogų prie gamtos, dalyvavo ir Vilniaus universiteto Botanikos sodo delegacija. Jame dirbantys gamtininkai ir kitų sričių specialistai kolegoms pristatė Kairėnuose „išaugintą“ analogų Baltijos šalyse neturintį unikalaus žaliojo dizaino statinį.
„Makronmanija“ ir didysis Prancūzijos planas
Praėjusį savaitgalį Prancūzijos verslo elitas laiką leido Provanse, aptarinėdamas naują reiškinį – „makronmaniją“.
Valstybės finansų tvarumas: kodėl jis svarbus?
Valstybės finansų arba fiskalinio tvarumo terminas vartojamas kalbant apie galimybes ateityje su esama mokesčių sistema finansuoti biudžeto programas. Paprastai sakant, žodis „fiskalinis“ nusako: pirma, valstybės išlaidas tokioms sritims, kaip švietimas, sveikata, socialinė apsauga, krašto gynyba, antra, investavimą į infrastruktūrą ir mokslinius tyrimus; bei kaip šios veiklos finansuojamos (mokesčių mokėtojų pinigais ir / arba didinant skolą ir kitus įsipareigojimus). Fiskalinis tvarumas parodo, ar valstybė išlaikys esamų biudžeto sričių finansavimą be esminių pakeitimų ateityje. Fiskalinės drausmės taisyklėmis paprastai siekiama valstybės finansų tvarumo ilguoju laikotarpiu, tai yra, kad ateities kartoms netektų apmokėti šiandienos kartų sąskaitų dėl užmojo gyventi ne pagal kišenę.
Kylančias kainas gali pristabdyti apribojimai emigrantams
Pastarąjį pusmetį vieni nekilnojamojo turto plėtotojai ir ekspertai vadina rinkos stabilizacijos ar stabilaus vystymosi laikotarpiu, kuris, kai kurių iš jų teigimu, prasidėjo jau pernai, kiti sako, kad plėtotojai šiemet labai aktyvūs, ir primena, jog įsigyjama rekordiškai daug būstų. Treti pastebi, kad pirkėjų aktyvumas, palyginti su 2016 m., nebeauga, nors būsto įperkamumas didėja, o kainos prieškrizinio lygio dar nepasiekė, ir įspėja, jog dalis būstų gali būti statomi „į sandėlį“.
Kodėl laimėjo „Šventasis“, ir kiti „Sidabrinių gervių“ ypatumai
Dešimtoje Lietuvių kino akademijos apdovanojimų ceremonijoje pelnytai ir užtikrintai triumfavo Andriaus Blaževičiaus debiutinis ilgametražis filmas „Šventasis“.
„Pusamžiai“ bankomatai vis dar nepakeičiami
Prieš penkiasdešimt metų pasaulyje pradėjo veikti pirmasis bankomatas. Jį „Barclays“ bankui sukūrė išradėjas Johnas Shepherdas-Barronas.
Bušido – Japonijos siela
Kodėl japonai vieninteliai pasaulyje savižudybę pavertė institucionalizuota ir valstybės sankcionuota bausme? Kita vertus, kodėl galimybė persirėžti pilvą buvo laikoma viena didžiausių privilegijų? Šįmet „Veido“ nr. 15 rašyta apie seppuku, arba hara-kiri, – ritualinę savižudybę, kurios metu žmogus persipjauna pilvą trumpu kardu, o jo sekundantas kaishaku, dažniausiai geras draugas ar giminaitis, nukerta galvą, taip užbaigdamas savižudžio kančias. Šis paprotys glaudžiai susijęs su bushido (bušido) – samurajų garbės kodeksu.
Giliųjų prasmių architektas
Jis visą gyvenimą ieškojo to, kas žmonėms visais laikais rūpėjo labiausiai. O suradęs siekė moksliškai pagrįsti ir paaiškinti. Kalbininkas, semiotikas, mitologas Algirdas Julius Greimas tarsi suaugęs su žodžiu „prasmė“. Ypač dažnai ir „prasmė“, ir „Greimas“ skambėjo aną savaitę Kaune, kur susirinko XIII pasaulinio semiotikos kongreso dalyviai. Atkaklūs giliųjų prasmių ieškotojai vėl pagerbė A.J.Greimą – vienintelį lietuvį, sukūrusį pasauliniu mastu reikšmingą mokyklą.
Loading ...